kliunkėti

kliunkė́ti, kliùnka, -ė́jo intr. 1. kliukėti: Tas kiaušis kliùnka, yra užperėtas Kal. Kiaušis pasenęs po pusrakio kliùnka J. Vanduo butelyje kliùnka judinant Sr. Daug kruopų nesrėbk, pilvas kliunkė́s Ll. Kliunkėdami leka šunų pilvai, kad Platelių grapas medžioti jo[ja] Plt. | Galvo[je] kliunkė́jo smagenys, kad kraują nuleida J. 2. prk. murmėti: Toks krupis, o kliùnka ir kliùnka par kiaurą dieną – ar nereiks tik diržo paimti! Krš.